Anglų grynakraujai – geriausiai žinoma veislė, išvesta žirgų lenktynėms. Šie žirgai atsirado Anglijoje XVII a. pab.-XVIII a. pr. vietines kumeles kryžminant su turkų, Berberų, Arabų, Persų, Turkmėnų eržilais. Veislės pradininkai buvo trys eržilai: turkų Baerlis (Byerley), arabų Darlis (Darley) ir arabų Godolfinas (Godolphin). Šie eržilai buvo kryžminti su tuometiniais lenktyniniais arkliais.

Palikuonys buvo tokie geri, kad sparčiai ėmė plėstis ir populiarėti arklių lenktynės. Išvedant ir toliau tobulinant veislę didelę reikšmę turėjo sistemingas prieauglio treniravimas, lenktynių organizavimas ir atranka pagal lenktynėse išvystytą greitį. Tik lenktynes laimėjęs žirgas buvo paliekamas tolesniam veisimui.

Anglų grynakraujų veislės arkliai aukšti, trumpais liemenimis. Galva lengva, tiesaus ar nedaug įlinkusio profilio ir plačiais tarpužiauniais. Kaklas ilgas, plonas, tiesus. Gogas labai gerai išvystytas, ilgas, aukštas, pakankamai platus. Krūtinė siaura, bet ilga ir gili, nugara ir juosmuo trumpi, tiesūs, stiprūs. Strėnos ilgos, tiesios, apvalios, kojos ilgos, sausos, be šepetėlių, su išsišovusiomis sausgyslėmis ir gerai išvystytais sąnariais. Kai kurie arkliai turi įgimtą kojų pakumpimą bei klišumą į išorę. Karčiai ir uodega reti. Kailis plonas ir šilkinis.